Atšilus orams ne vienas lietuvis pradeda dairytis sodybos. Šis pavasaris – ypatingas šio nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus pirkimų augimo metas. Šalį kaustantis karantinas tautiečiams priminė, kad sava sodyba – ir saugiausia vieta izoliacijai, ir galimybė turėti savo poilsio oazę, ir vertės neprarandanti investicija.
Jau daugiau nei 22 metus NT sektoriuje dirbanti Renata Boguševičienė, NT agentūros „Renatos namai“ vadovė, siūlanti NT objektus bene visame Aukštaitijos regione (Utenos, Ignalinos, Anykščių, Zarasų, Molėtų, Ukmergės, Rokiškio rajonuose) sako, kad šiomis savaitėmis jaučiasi didesnis susidomėjimas sodais, sodybomis, žemės sklypais. Pasak ekspertės, tokias tendencijas diktuoja dabartinė situacija, privertusi žmones atsigręžti į gamtą, ieškoti saugaus prieglobsčio, norintiems poilsį, pramogas atrasti savo kieme ir nebūti priklausomiems nuo kažko kito. 

Mitas, kad sava sodyba – neįperkama prabanga 

Nors butų sektoriuje dirbantys NT specialistai sako, kad pandemija sukėlė stabtelėjimą iki tol tik augusioje rinkoje, visgi paklausa didėja kitoje NT nišoje – antrojo būsto įsigijimo. Gyventojai suskubo domėtis sodais, sodybomis, esančiuose mažesniuose Lietuvos miestuose, jų pakraščiuose ar net visai atokiai: kaimuose, kaimeliuose, vienkiemiuose.
Visgi, visuomenėje gajus mitas, kad sodyba – tik turtingųjų reikalas. NT turtą jau trečią dešimtį pardavinėjanti N. Boguševičienė sako, kad ir dabar dar galima rasti sodybą, apsuptą miškais, ežerais. Viskas priklauso nuo žmonių poreikių ir galimybių, mat kainos svyruoja nuo 5 tūkst. iki kelių šimtų tūkstančių eurų.

Jeigu apleista sodybėlė, apaugusi krūmais, reikalaujanti didelio aplinkos sutvarkymo, net ir gana pirkėjų mėgstamuose, Utenos ar Molėtų rajonuose, gali kainuoti iki 10 tūkst. eurų. Tačiau, jei sklypas su tiesiogine ežero pakrante, kainos net gana apleistų sodybų prasideda nuo 45 tūkst. eurų. Jei aplinka ir pastatas sutvarkyti, paruošti kokybiškam gyvenimui – gali kainuoti ir 100 tūkst. eurų ar daugiau. Visgi, kai kurie linkę pirkti tik žemės sklypus ir patys tvarkytis, statytis sodybą. Dažnu atveju tai žmonės, kurie turi ribotą kiekį pinigų, tačiau planuoja taupyti ir neskubant vykdyti statybas“, – sako „Renatos namai“ vadovė.
R. Boguševičienė siūlo užsukti į www.renatosnamai.lt, kur galima rasti ne vieną puikų sodybos variantą, laukiantį būsimų pirkėjų. „Pavyzdžiui, turime labai gražią sodybėlę Papliaušio kaime, Ignalinos rajone: nuostabi vieta, gamtos apsuptyje, greta bitininkystės muziejaus, pušynas, kalva, už kelių šimtų metrų stūkso ežerai, o kaina vos 18 tūkst. eurų“, – konkretų pavyzdį pateikia ekspertė.

Kiekvienas rajonas – savaip unikalus ir gražus

Kokia specifika išsiskiria kiekvienas Aukštaitijos rajonas, garsėjantis miškingumu ir ežeringumu? Molėtai – labai greitai pasiekiami iš Vilniaus, todėl juose jaučiasi sostinės kultūra ir gyvenimo būdas. Šį rajoną jau seniai pamėgo sostinės gyventojai, norintys turėti savo gamtos oazę tolėliau nuo miesto šurmulio. Anykščiai – itin literatūriški, šį rajoną renkasi žmonės, linkę į menus. Ignalina – patraukia savo paprastumu, čia išlikęs senųjų žmonių pasitikėjimas, bendruomeniškumas.

„Vietiniai Ignalinoje net nesivargina rakinti namų, užremia lazdele ir išeina. Tai, manau, labai saugus miestas. Čia labai nuoširdūs žmonės. Utenos rajono gyventojai – neparastai verslūs. Aš kartais pajuokauju, kad čia net močiutė turguje „suka biznį“. Taip pat – tai palankus, laimingas miestas jaunoms šeimoms su vaikais. Trys ežerai ir keturi parkai vien pačiame mieste. Gal kažkuo susijęs ir istorinis kontekstas, mat karaliui Mindaugui 1261 m. savo laiške paminėjus Utenoje stovėjusią medinę pilį, laiško data tapo oficialia Utenos gimimo diena (ši data įamžinta prie Vyžuonos upelio pastatytame dideliame akmenyje su iškalta pasaga). Greta monumento esanti žvaigždė simbolizuoja laimę – gal todėl Utena laikoma laimingiausiu Lietuvos miestu“, – tiek kultūrinio, tiek istorinio konteksto įtaką tam tikrų rajonų ypatingumui pabrėžia R. Boguševičienė.

Karantinas atvėrė akis: geriausia kaukė – nuosava sodyba

Ketvirtą savaitę trunkantis karantinas daugeliui tapo itin sudėtingas ne tik dėl gausybės kitų pokyčių, tačiau ir dėl izoliacijos. Jei nuosavus namus turintys gali kasdien jėgas atgauti gryname ore, privačiose žaidimų aikštelėse vaikams nedraudžiama žaisti, o, įsikūrę atokiau, dargi gali mėgautis gamtos teikiama atgaiva, butų gyventojų vienintelė galimybė pasidžiaugti pavasariniais spinduliais – balkonas. Pasak psichologų, žmonėms šis laikotarpis emociškai labai sudėtingas.

„Japonai aprašė „miško maudynes“ – be telefono bent valandą pabūti gamtoje, pakvėpuoti grynu oru, pravėdinti mintis. Turintiems sodą ar sodybą užmiestyje – tai kasdieninė galimybė. Žmonės šiuo, karantininiu, laikotarpiu pastebi ir daugelį kitų privalumų. Nėra jokių laiptinių, nereikalingų ir pavojingų kontaktų, galima visiškai izoliuotis. Net istoriniai Lietuvos įvykiai parodė, kad nors buvo ir karas, ir pokario laikotarpis, ir didžiosios krizės, tačiau žmonės visada turėjo, ką veikti savoje sodyboje: darbų, rūpesčių, mėgstamos veiklos, tad jiems nebuvo kada vien galvoti apie to meto problemas. Tai nereiškia, kad jie nepatyrė vargo, sunkumų, tačiau pas juos jautėsi sąmoningas, šviesus požiūris. Kas dabar nutinka dažnam, karantiną jau kelias savaites leidžiančiam tarp keturių buto sienų? Žmonės neturi, ką veikti, o tai veda link labai blogų dalykų, susikoncentravimo į bėdas. Pažvelkite į mūsų senolius. Koks šviesus jų mąstymas, kaip išlaikytas racionalumas, ramybė. Kodėl? Jie tiesiog visada turėjo, ką veikti savo žemės plotelyje“, – apie dabartines realijas svarsto NT rinkos ekspertė.

Rajonuose įsikuria vis daugiau verslių žmonių 

Atsiranda vis daugiau sodybų gyventojų, kurie savo veiklas ir įvaldytus amatus paverčia nedideliais versliukais. R. Boguševičienė pastebi, kad pastaruoju metu žmonės gręžiasi į gamtą ir joje ieško galimybių pragyventi bei realizuoti save. 

„Štai ir mūsų, Utenos, apskrityje vis dažniau išgirstu apie tokius versliukus. Vieni sukūrė kanapių ūkį, kiti augina linus ir gamina aliejų, žinau ir levandų ūkį, kuris, atrodytų, toks specifinis, bet sėkmingai funkcionuoja. Vis dažniau pastebime, kad žmonės grįžtą į natūralumą, o kartu ir susikuria sau darbo vietą bei pragyvenimo šaltinį. Aš manau, kad dabartinė situacija suteikia progą žmonėms, kurie jaučiasi „suspausti“ mieste ir jiems atsibodo tas nuolatinis bėgimas. Tai galimybė lengvai pereiti arčiau gamtos, grįžti į savo gimtuosius miestelius, imtis šeimos verslo“, – teigiamus pokyčius pastebi pašnekovė. 

Ji pasakoja, kad šiuo metu Utenos rajone pardavinėja 8 ha sklypą su dideliu tvenkiniu: „Prašau – žuviveisos verslo idėja jau ir pamėtėta. Kas nori kažką kurti su žemės ūkiu – irgi turime variantų. Štai Zarasų rajone parduodamas 50 ha ekologinis ūkis, idealiai tinkantis žemės ūkio plėtrai įgyvendinti. Visgi, visko esmė – turėti gerą idėją“.

NT ekspertė pasakoja, kad neseniai į jų įmonę kreipėsi žmogus, taip pat turintis gerą verslo idėją – auginti vynuoges. Pasak jos, klientas konkrečiai dairėsi žemės sklypo Rytų Aukštaitijoje, jam buvo svarbu, koks žemės pralaidumas, koks dirvožemis, jo rūgštingumas.

„Dar vieni mano klientai sukūrė braškių ūkį. Pirko vieno hektaro sklypą ir pradėjo savo šeimos versliuką. Kitas pavyzdys – moteris įsigijo sodybą su dideliu plotu pievos, mat sugalvojo rinkti ir realizuoti žoleles. Esame pardavę ir sodybą, kuri buvo panaudota žirgų veisimui“, – nedidelių versliukų sėkmės istorijas pasakoja „Renatos namai“ vadovė. 

Sodyba – ir geriausias kurortas, ir planas senatvei

NT ekspertė sako, kad jei šiandien turite santaupų, kurias norite investuoti į nekilnojamąjį turtą, ji visgi pataria dairyti sodybos, o ne buto ar sodo. Kodėl? „Vienas iš mano magistro studijų objektų buvo konkretūs NT segmentai, kurie stipriausiai atsilaiko prieš visas krizes ar ekonominius nuosmukius. Tyrimai parodė, kad stabiliausia lieka sodybų kaina“, – patirtimi dalinasi NT agentūros vadovė. 

R. Boguševičienė pastebi, kad pirkimai ir „judėjimas“ NT rinkoje Aukštaitijos regione pastaruosius metus buvo tolygus. Žmonės aktyviausiai sodybų ieško pavasarį, rudenį, didesnis aktyvumas jaučiasi ir prieš Kalėdas, kai dalis kraštiečių grįžta Į Lietuva žiemos šventėms. 

„Ne vienas mano klientas – jauna šeima, ieškanti būdų pabėgti nuo miesto šurmulio, norinčių atsigręžti į natūralumą, siekiantys sveikesnės aplinkos sau ir vaikams.“

Ekspertė pastebi, kad yra ir tokia klientų dalis, kurie, nors dirba užsienyje, tačiau nori įsigyti sodybą Lietuvoje: „Jie kartas nuo karto grįžta, po truputėlį tvarkosi tą savo turtą, į jį investuoja ir planuoja kažkada čia oriai sutikti senatvę. Kiti grįžta iškart su planu, kokią naudą jam atneš tas sklypas ar sodyba? Pavyzdžiui, sugalvoja auginti uogas, nes būtent tokiame ūkyje patys dirbo Anglijoje, viską išmoko, perprato ir mato viziją, kaip tapti ūkininkais Lietuvoje“.

NT rinkoje daug metų dirbanti moteris drąsiai sako: „Vienkiemis – saugiau nei kaukė. Sodyba yra ir savotiškas garantas, kad jei tau gyvenime kažkas nepasiseks, tu neteksi darbo, pajamų, visada turėsi savo sodybą, kuri padės sukurti kažką naujo, suteiks poilsį, hobius, leis prasimaitinti, o gal net ir taps galimybe susikurti sau naują darbo vietą“. Pasak jos, dėl to šiuo, karantininiu laikotarpiu, ne tik išaugo sodybų nuomos poreikis, tačiau žmonės daug aktyviau domisi ir jų įsigijimu. 

Saugi apžiūra sodybų pirkimų nestabdo

„Renatos namai“ greitai prisitaikė prie esamos situacijos ir užtikrina saugias paslaugas, susijusias su nekilnojamojo turto apžiūra bei reikalingų dokumentų tvarkymu.

„Jei norite apžiūrėti sodybas, namus, žemės sklypus ar kitą turtą savarankiškai – pateikiame parduodamo objekto adresą ir koordinates. Apie klientų apsilankymą informuojame objektų savininkus, kad žmonės galėtų saugiai ir ramiai viską apžiūrėti. Jei yra poreikis patekti į pageidaujamo objekto vidų – atrakiname duris. Aptarnaujantis vadybininkas dėvi medicininę kaukę, pirštines ir laikosi 5 metrų atstumo. Kitiems klientams tas objektas aprodomas tik po savaitės, praėjus saugiam laikotarpiui po paskutinio žmonių apsilankymo“, – apie sprendimus, kad darbai nesustotų, pasakoja R. Boguševičienė ir priduria, kad visos sutarys pasirašomos irgi nuotoliniu būdu.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/partnerio-turinys/miestai/lietuviai-suskubo-pirkti-sodybas-nt-eksperte-pasakoja-ka-gausite-uz-10-o-ka-uz-100-tukst-euru.d?id=83991537